1. Energijos gamybos struktūra
Kinija:
Kinijos elektros energijos tiekimas labai priklauso nuo iškastinio kuro, ypač anglies. Remiantis Kinijos nacionalinės energetikos administracijos duomenimis, anglis vis dar sudaro didelę visos energijos gamybos dalį.
Pastaraisiais metais Kinija aktyviai plėtoja atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas ir saulė, siekdama iki 2030 m. gerokai padidinti neiškastinio kuro dalį.
Hidroenergija taip pat yra svarbus energijos šaltinis Kinijoje, ypač pietvakarių regione su didelėmis hidroelektrinėmis, tokiomis kaip Trijų tarpeklių užtvanka.
Europa:
Europos energijos rūšių derinys yra įvairesnis, daugelis šalių priklauso nuo branduolinės energijos ir gamtinių dujų.
Atsinaujinančių išteklių energija Europoje sparčiai vystosi, ypač vėjo ir saulės energija, o tokios šalys kaip Vokietija ir Ispanija pirmauja šioje srityje.
ES pereinamojo laikotarpio energetikos politika padėjo sparčiai augti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių.
2. Tarpvalstybiniai ryšiai
Kinija:
Kinijos elektros sistemą daugiausia sudaro dideli regioniniai tinklai, pvz., Šiaurės Kinijos, Rytų Kinijos ir Centrinės Kinijos tinklai, su dažnu dispečeriniu tarp provincijų.
Tarptautinės elektros jungtys yra ribotos, tačiau yra elektros perdavimo į kaimynines šalis, tokias kaip Rusija ir Mongolija, projektai.
Europa:
Europos šalys turi plačias elektros jungtis, pavyzdžiui, tarp Šiaurės šalių ir Vidurio Europos.
Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E) koordinuoja tarpvalstybinius elektros energijos mainus, didindamas sistemos stabilumą ir efektyvumą.
3. Energetikos politika
Kinija:
Kinijos energetikos politika akcentuoja energetinį saugumą ir ekonomikos augimo rėmimą.
Vyriausybė atlieka svarbų vaidmenį energetikos pramonėje, įskaitant kainų nustatymą ir investicinių sprendimų priėmimą.
Europa:
Europos energetikos politikoje daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai ir klimato kaitos problemoms spręsti, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
ES turi aiškius atsinaujinančios energijos ir anglies dvideginio mažinimo tikslus, pavyzdžiui, iki 2030 m. pasiekti, kad atsinaujinančios energijos dalis sudarytų bent 32 proc.
4. Energijos rinkos
Kinija:
Kinijos elektros energijos rinka pamažu reformuojasi link rinkodaros ir konkurencijos.
Tačiau elektros kainas vis dar kontroliuoja vyriausybė, taikydama tam tikrą subsidijų lygį.
Europa:
Europos elektros rinka yra brandesnė, o kainas lemia rinkos pasiūla ir paklausa.
Daugelis šalių įgyvendino didmeninės ir mažmeninės elektros energijos rinkų atskyrimą, kad padidintų skaidrumą ir konkurenciją.
Šie skirtumai atspindi įvairias geografines, politines ir ekonomines aplinkybes, taip pat skirtingą energetinio saugumo ir aplinkos apsaugos akcentavimą.
